Monthly Archives: rugsėjo 2015


Mano vardas yra Julius


„Mano vardas yra Julius“, – taip pradėjome pokalbį su dvidešimt septynerių metų energingu, gerų manierų ir savimi pasitikinčiu vyru. Šiandien, matant jį, sunku įsivaizduoti, kad tai tas pats išdykęs, protingas, smalsus berniukas iš Užupio, kuris kasdien praverdavo dienos centro duris. O jo istorija galėjo būti ir kitokia… Papasakok apie savo šeimą. Su kuo tu augai? […]

read more

Nuotykiai „Trolių Mumių slėnyje“


Šių, 2015-ųjų metų, liepos 20–26 dienomis, Aukštaitijoje, Antakalnio kaime, greta  Labanoro girios įsikūrusi sodyba virto Trolių Mumių slėniu. Į sodybą sugužėjusius stovyklautojus pasitiko Trolių Mumių šeimyna: nuotaikingasis Muminukas, rūpestingoji namų šeimininkė, Muminuko mama, išmintingasis Muminuko tėtis, Muminuko mylima draugė – meniškoji Freken Snork, ryžtingoji mažylė Miu bei geri Mumių šeimos draugai – linksmuolė kengūra Snifas […]

read more

Esame Dievo pieštukai Jo darbams


Šią vasarą jaunesniųjų paauglių stovykla buvo linksma ir energinga. Susitikome Vilniaus geležinkelio stotyje, kur daug smalsių paaugliukų laukė prasidedančios kelionės. Traukinyje visi kalbėjosi, mąstė, kokia gi bus stovykla? Kokias išdaigas krės? Kaip atrodys dar nematyti kraštai? Trys dienos žygių, nakvynė palapinėse, maudynės, žaidimai, užsiėmimai, dvi dienos plaukimo baidarėmis ir dvi dienos poilsio, pasiekus ‚,finišą“. Per […]

read more

Nedaryti, kai gali daryti – man taip neišeina


Prieš dešimt metų Eglė atėjo savanoriauti į Vaikų dienos centrą „Vilties angelas“. Šiuo metu ji dirba viename Lietuvos banke ir vietoj atostogų, kur „viskas įskaičiuota“,  ji renkasi savaitę stovyklauti su vaikais, gaminti jiems valgį. Kaip atėjai savanoriauti į „Vilties angelą“? Atrodo, kad tai pasakojau šimtą kartų… Pirmame kurse buvo pasirenkamasis dalykas „Bažnyčia postmoderniame pasaulyje“, kažkas […]

read more