Saulėtą lapkričio 7 dienos rytą „Kasdieniukai“ vaikai ir vadovai iškeliavome į Siesikus. Atvykę pirmiausia aplankėme Siesikų dvarą, išgirdome jo istoriją. Pasigrožėję dvaru skubėjome prie laužo, ant kurio kepėme dešreles, tuo metu keletas drąsuolių išsimaudė šalia esančiame ežere. Pasisotinę leidomės į žygį požemių takais, kur matėme gyvatės urvą, sutikome vilką…
Vėliau drauge kepėme duoną. Kiekvienas iš tešlos suformavome savo duonos kepalėlį, jį pažymėdami išskirtiniu ženklu. Taip pat vaišinomės naminiu sūriu, gėrėme žolelių arbatą, klausėmės pasakojimo apie duonos kelią iki mūsų stalo, giedojome giesmes.
Vakare mūsų laukė dar vienas išbandymas – kvadrato varžybos su Siesikų globos namuose gyvenančiais vaikais. Vyko įtempta kova, nė vienas nebuvo nusiteikęs lengvai pasiduoti. Rungtynės privertė visus vienytis ir žaisti komandinį žaidimą. Kas „gyvybę“ savo komandos draugui atidavė, kas kamuolį atšokusį nuo draugo pagavo, kas ragino ir palaikė šūksniais – visi buvo svarbūs.
Sekmadienio rytas mus pasitiko permainingu oru – tai lijo, tai saulė švietė, tačiau to nepabūgę, iškeliavome į Siesikų bažnytėlę, kur šventėme Šv. Mišias.
Kelionės pabaigoje mūsų laukė ilgai atmintyje išliksiantis nuotykis – sugedo abu mūsų autobusiukai. Kol mūsų link skubėjo pagalba, giedojome giesmes, kalbėjomės, mokėmės rusų kalbos, drąsinome vienas kitą, buvome visi kartu… Galiausiai grįžome sveiki ir laimingi, pasiryžę eiti tik pirmyn, iškelta galva pasitikdami mus laukiančius naujus iššūkius.
Keliavusi Paulina