Mūsų istorijos


Mes negalime pakeisti kai kurių situacijų, bet mes tikime kiekvienu vaiku, kurį susitinkame ir norime būti jo istorijos dalimi.
Didesnę viltį mums įžiebia užaugusių, dienos centrą „Vilties angelas“ lankiusių, vaikų istorijos. Mus praturtina savanorių, talkinančių mums jau keletą metų, liudijimai.

Kaip brolis


Šįkart susitinkame Tomašą – „Vilties angelo“ savanorį, kuris yra vaikų ir paauglių draugas, linksmuolis, paprastas bičiulis, aktorius stovyklose, rimtas pašnekovas, artimas ir brangus visoje savanorių bendruomenėje. Tomašas pasakoja, kad „Vilties Angele“ atsirado pastūmėtas savo tuometinio ugdytojo, kunigo Pranciškaus. „2010 metais kun. Pranciškus pasiūlė nuvažiuoti į „Carito“ vaikų stovyklą. Tik ką buvau baigęs propedeutinį kursą, planų […]

plačiau

Berniukas ir traukiniai


Dažnai  maži berniukai svajoja vairuoti traukinį.  Denisas, nors jis to ir neprisimena, neabejoju, jog kažkada turėjo tokią svajonę. Šiandien jis yra atsakingas už prekinių ir keleivinių traukinių reisus visoje Lietuvoje. Jis yra ir tėtis mažo berniuko, kuris kartais taip pat  svajoja apie traukinius…  O mes „Vilties angele“ labai gerai prisimename Denisą (dabar jam 27 m.) […]

plačiau

Griebk galimybę


Būdama dešimties metų Veronika pravėrė „Vilties angelo“ duris. Tyli, šiek tiek drovi, svajingu žvilgsniu, bet turinti tvirtą savo nuomonę… Ir ji užaugo… Daug ką suprato apie pasaulį, gyvenimą, žmones, Dievą. Baigusi Lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete Veronika išvyko savanoriauti į Vokietiją. Šiandien ji dalijasi šia savo patirtimi.  Iš pat pradžių, maždaug 2007 m., savanoriavimas man […]

plačiau

Mano vardas yra Julius


„Mano vardas yra Julius“, – taip pradėjome pokalbį su dvidešimt septynerių metų energingu, gerų manierų ir savimi pasitikinčiu vyru. Šiandien, matant jį, sunku įsivaizduoti, kad tai tas pats išdykęs, protingas, smalsus berniukas iš Užupio, kuris kasdien praverdavo dienos centro duris. O jo istorija galėjo būti ir kitokia… Papasakok apie savo šeimą. Su kuo tu augai? […]

plačiau

Nedaryti, kai gali daryti – man taip neišeina


Prieš dešimt metų Eglė atėjo savanoriauti į Vaikų dienos centrą „Vilties angelas“. Šiuo metu ji dirba viename Lietuvos banke ir vietoj atostogų, kur „viskas įskaičiuota“,  ji renkasi savaitę stovyklauti su vaikais, gaminti jiems valgį. Kaip atėjai savanoriauti į „Vilties angelą“? Atrodo, kad tai pasakojau šimtą kartų… Pirmame kurse buvo pasirenkamasis dalykas „Bažnyčia postmoderniame pasaulyje“, kažkas […]

plačiau