Mūsų istorijos


Mes negalime pakeisti kai kurių situacijų, bet mes tikime kiekvienu vaiku, kurį susitinkame ir norime būti jo istorijos dalimi.
Didesnę viltį mums įžiebia užaugusių, dienos centrą „Vilties angelas“ lankiusių, vaikų istorijos. Mus praturtina savanorių, talkinančių mums jau keletą metų, liudijimai.

Griebk galimybę


Būdama dešimties metų Veronika pravėrė „Vilties angelo“ duris. Tyli, šiek tiek drovi, svajingu žvilgsniu, bet turinti tvirtą savo nuomonę… Ir ji užaugo… Daug ką suprato apie pasaulį, gyvenimą, žmones, Dievą. Baigusi Lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete Veronika išvyko savanoriauti į Vokietiją. Šiandien ji dalijasi šia savo patirtimi.  Iš pat pradžių, maždaug 2007 m., savanoriavimas man […]

plačiau

Mano vardas yra Julius


„Mano vardas yra Julius“, – taip pradėjome pokalbį su dvidešimt septynerių metų energingu, gerų manierų ir savimi pasitikinčiu vyru. Šiandien, matant jį, sunku įsivaizduoti, kad tai tas pats išdykęs, protingas, smalsus berniukas iš Užupio, kuris kasdien praverdavo dienos centro duris. O jo istorija galėjo būti ir kitokia… Papasakok apie savo šeimą. Su kuo tu augai? […]

plačiau

Nedaryti, kai gali daryti – man taip neišeina


Prieš dešimt metų Eglė atėjo savanoriauti į Vaikų dienos centrą „Vilties angelas“. Šiuo metu ji dirba viename Lietuvos banke ir vietoj atostogų, kur „viskas įskaičiuota“,  ji renkasi savaitę stovyklauti su vaikais, gaminti jiems valgį. Kaip atėjai savanoriauti į „Vilties angelą“? Atrodo, kad tai pasakojau šimtą kartų… Pirmame kurse buvo pasirenkamasis dalykas „Bažnyčia postmoderniame pasaulyje“, kažkas […]

plačiau