Darbuotojai


Jolita Matulaitytė

ses. Jolita Matulaitytė

Vaikų dienos centro vadovė

Branginu tikėjimą, meilę ir bendrystę. Su Dievu, su artimiausiais žmonėmis ir su kiekvienu, kurį Jis man leidžia sutikti gyvenimo kelyje.

Tarnystė „Vilties angele“ man yra dovana ir nuolatinė mokykla. Dovana, nes esu arti žmogaus džiugiose ir kančios situacijose, patiriu jo pasitikėjimą ir didžiulį draugystės ilgesį. Mokykla, nes vis dar mokausi mylėti dosniai ir dovanai.

Karolina Majeraitė

Karolina Majeraitė

Programos „Mūsų mažieji“ koordinatorė, socialinė darbuotoja

Yra trys veiksmažodžiai, atspindintys svarbiausias mano gyvenimo kryptis, kuriomis aš judu: mylėti, kurti ir tikėti.

Darbas šiame vaikų dienos centre yra mano profesinių žinių, asmeninių gebėjimų bei patirties pritaikymo vieta, kurioje kiekvienas susitikimas su žmogumi ypatingas.

Justyna Sivinskė

Justyna Sivinskė

Programos „Kasdieniukai“ koordinatorė, socialinė darbuotoja

Mylėk, dirbk, tikėk. Mylėk, būk mylimas, dalykis ir dovanok meilę. Tikėk tuo, ką darai.

Kiekvieno mūsų kelias yra ypatingas: vingiuotas, su įkalnėmis ir nuokalnėmis, platesnis ar siauresnis, su akmenukais ar dideliais akmenimis. Kiekvienas savo kelią, kad jis būtų platus, šviesus ir lygus, skirtingai tvarkome. Vieniems reikia paduoti kastuvą, o kitam ir buldozerio neužtenka. Visi mes esame skirtingi, mūsų keliai skirtingi, mūsų greičiai skirtingi, bet šalia mūsų skirtingų visada yra JIS, JAM nėra per sunkaus akmens, per gilios duobės ar per aukštos viršūnės… JIS – ramstis, viltis, meilė ir tiesa, o aš noriu būti JO kastuvu, įrankiu, padedančiu tiems, kuriuos sutinku „Vilties angele“.

Anžela Čikiliova

Anžela Čikiliova

Programos „Tiltai“ koordinatorė, socialinė darbuotoja

Trys svarbiausi dalykai: žmonės – bendravimas su jais mane ugdo ir keičia, Dievas – tikiu Jo gerumu ir gailestingumu, Jis mane moko mylėti… ir laisvė – gyvenimas laisvoje šalyje, laisvė rinktis ir spręsti, laisvė tikėti.

Darbas vaikų dienos centre mane moko džiaugtis smulkmenomis. Matydama begalę sudėtingų ar net skaudžių situacijų, kartu matau ir vaikų šypsenas, jų sugebėjimą įžvelgti džiugius dalykus. Tikiu, kad galiu palikti gėrio žymę savo darbe kiekvieno sutikto žmogaus gyvenime.

Artūras Karpavičius

Artūras Karpavičius

Socialinis darbuotojas

Svarbiausia gyvenime vertybė – laisvė. Ji – didžiausia Dievo dovana.

Man labai svarbu, kad vaikai išmoktų nugalėti. Nugalėti savo baimes, nepasitikėjimą savimi ir kitu, nerimą, melą. Esu tikras, kad kiekvienas vaikas moka natūraliai džiaugtis gyvenimu, nepaisant gyvenimo aplinkybių. Man svarbu, kad to džiaugsmo jis neprarastų.

Lina Gervytė – Michailova

Lina Gervytė – Michailova

Programos „Parama per atstumą“ koordinatorė

Man svarbu matyti toliau… Toliau nei mano nosies galiukas, namai, darbas, mano miestas, mano artimieji… Man svarbu tikėti labiau… Kad yra viltis, kad žmonės yra geri, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Man svarbu susitikti dažniau… Nes per dažnai žvilgčioju į laikrodį ir per dažnai sakau, kad neturiu laiko.

Buvimas „Carite“ man leidžia jaustis Bažnyčios, tarnaujančios vargstantiems, dalimi. Nežinau, kas iš mūsų esame stipriau vieni dėl kitų: aš dėl vaikų ar jie dėl manęs? Tikriausiai mums vieniems kitų labai reikia…

Alina Kaupienė

Alina Kaupienė

Buhalterė

Gyvenime svarbiausia judėti į priekį bei būti naudingu kitiems.

Darbas „Carite“ – tai nauja, neįkainojama patirtis profesinėje srityje, nuolatinis tobulėjimas ir įvairovė, kuri suteikia savotiško pikantiškumo. Dirbdama ne tik prisidedu prie „Carito“ vykdomų veiklų, bet ir augu kaip asmenybė: mokausi nuolankumo, kantrybės, bendravimo… Tik įsiliejusi į šią organizaciją, supratau jos svarbą ir pamačiau, kokiai gausai žmonių yra suteikiama pagalba, o svarbiausia – viltis.

Julija Vlasova

Julija Vlasova

Psichologė

(šiuo metu išėjo vaiko priežiūros atostogų)

Tikėjimas ir abejonė, tikrovė ir jos atspindys mūsų viduje, ieškojimas ir atradimas. Man svarbu nuolat iš naujo atrasti šiuos dalykus savyje ir kituose, kad ir ką daryčiau – bandyčiau suprasti vaiko vidinius išgyvenimus, ieškočiau tinkamų žodžių sutiktam vaikui, jo mamai, tėčiui ar mano pačios artimui, skaityčiau knygą ar tiesiog džiaugčiausi kasdienybe.

Vos susipažinusi su psichologija pirmaisiais studijų Vilniaus universitete metais, ėmiau savanoriauti, o vėliau ir dirbti „Vilties angele“. Manau, kad jame ir atradau savo kelio kryptį – dirbti su vaikais ir dėl vaikų.

Ernesta Legienė

Ernesta Legienė

Socialinė darbuotoja

(šiuo metu išėjo vaiko priežiūros atostogų)

Labai vertinu savo gyvenime sutiktus žmones. Tikiu, kad kiekvienas sutiktasis yra ne šiaip sau. Labai džiaugiuosi ir dėkoju Dievui už savo šeimą ir suprantu, kad gyvenime dalykai „dėliojasi“ ne tik taip, kaip aš noriu ar kaip sugalvoju. Tikiu, kad ten, aukštai danguje, Sėdintis taip pat organizuoja mano gyvenimą.

Vertinu savo darbą, nors jis kartais ir nėra lengvas. Augu kartu su vaikais ir jų šeimomis. Tai – gyvenimo būdas…