Zipis – kas jis? Mūsų mažieji iš karto atsakytų: mūsų draugas. Zipis kitoks nei įprasti draugai. Didžiąją laiko dalį jis kantriai stebi ir klauso. Jis laukia kiekvieno, kuris nori su juo susitikti. Tačiau svarbiausias Zipio noras, kad mes pasikalbėtume temomis, kurios sunkios ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Besikalbant kyla daug įdomių minčių…
„Zipio draugai“ – tai programa, skirta 5 – 7 metų vaikams, kurioje siekiama išmokyti vaikus įveikti emocinius sunkumus ir gerinti emocinę savijautą. Susitikimas su Zipiu vyksta kartą per savaitę dviejose skirtingose amžiaus grupėse.
Neseniai kalbėjomės apie draugus. Įsivardijome žmones, su kuriais mums gera, bandėme suprasti, kodėl mes norime su jais draugauti. Vaikų atsakymai įvairūs: jis mane juokina, jis žaidžia kartu su manimi, kai aš paprašau, jis man padeda, jis piešia kartu, jis mano brolis… Tai išgirdęs, Zipis paklausė: kaip turime elgtis su draugu, kad jį išsaugotume? Svarbiausias Zipio bruožas – jis užduoda klausimus, bet atsakymų neskuba pasakyti. Mūsų užduotis – patiems surasti atsakymus. Svarbu to mokytis, nes juk tik taip tapsime savarankiškesni.
Kiekvieno susitikimo pabaigoje Zipis nori sužinoti, kas mums patiko, o kas ne. Sunku klausytis kito, norisi kalbėti ir rodyti tai, kas svarbiausia man, o kartais yra nelengva išdrįsti pasakyti, kas nepatinka ar skaudina. Tuomet vaikai Zipiui pasakoja ne apie tai, kas įvyko susitikime, bet apie tai, kas jiems svarbu pastaruoju metu. O aktualių, mus skaudinančių dalykų yra. Mums nepatinka, kai mokykloje pravardžiuoja, kai tėtis baudžia, kai pastumia, kai rėkia, kai skriaudžia draugą, kai spiria… Zipis visuomet išklauso kiekvieną ir, kaip jam būdinga, iš karto užduoda klausimą: ką daryti? Mes galvojame ir siūlome įvairias išeitis. Žinoma, kiekvieną pasiūlymą dar reikia apsvarstyti. Zipis siūlo geros išeities taisyklę – turi padėti pasijusti geriau ir nekenkti kitam bei aplinkai.
Svarbiausia, kad šis draugas Zipis nebijo mūsų jausmų. Jis leidžia pykti, būti liūdniems, pavydėti… Susitikę su juo, ne visuomet turime jaustis gerai. O kadangi galime jausti įvairius jausmus, tuomet mokomės juos atpažinti. Atpažinus, surasti atsakymą – ką daryti su tuo jausmu?
Iššūkių yra ne tik vaikams, bet ir vadovams, vedantiems šią programą antrus metus. Reikia išbraukti iš savo žodyno abstrakčias sąvokas, sudėtingus žodžius, išbūti ramiam ir atviram atsiradus įvairiems pasiūlymams ir situacijoms.
Karolina Majeraitė
