Hola Barselona arba apie didelį ir nepažintą pasaulį


Pasaulis yra labai didelis, įvairus ir nepažintas. Dar labiau tai supranti tada, kai iškeliauji iš savo namų, rajono, miesto, šalies…

IMG_3405

Labai dosnios mūsų savanorės ir rėmėjos Violetos Bičkutės dėka grupė paauglių gavo dovaną – penkių dienų kelionę į Barseloną. Visą mėnesį iki kelionės ruošėmės: mokėmės ispaniškų žodžių, domėjomės kultūra ir lankytinomis vietomis… Visi nedrąsiai įvardijome savo lūkesčius net nelabai suprasdami ir įsivaizduodami, kokį įspūdį mums paliks ši šalis, kokių  neišdildomų patirčių dovanos ši kelionė.

Palikome labai darganotą Lietuvą ir po daugiau nei trijų valandų skrydžio mes atsidūrėme visai kitoje realybėje. Šilta, palmės, didžiulis miestas, labai jaukus ir prabangus viešbutis, vakarienė, kai nelabai žinojome, ką ir su kuo valgyti…

Aplankėme labai daug! Akvariume matėme ryklius, kėlėmės funikulieriumi, iš kurio matosi Barselonos panorama ir Viduržemio jūros pakrantė, nusčiuvę stebėjome Flamenko spektaklį. Visą dieną leidome atrakcionų parke, supomės karuselėse, o siaubo kambaryje supratome, kad labai norime namo, bet tik trumpai, kol baigsis susitikimas su Kriugeriu. Ir dar viena diena, pažįstant Barselonos miesto centrą, Sagrada Familia šedevras, genijaus Gaudi architektūriniai džiazai, alėjos, senamiesčio gatvelės su džiūstančiais skalbiniais, krautuvėlėm ir įvairiausiais kvapais. Balandžių gausybė aikštėje ir mes, labai laimingi, galėdami juos lesinti tiesiog iš saujos.

Kasdien matydavome miestą kaip ant delno. Viešbutis, kuriame gyvenome, yra ant didžiausio Barselonos kalno (512 m. aukštyje) Tibidabo.  O jau paskutinę dieną, kai užkilome į Šv. Jėzaus Širdies bažnyčios bokštą (bažnyčia taip pat yra ant Tibidabo kalno), buvo aišku – norime sustabdyti šią akimirką, kad galėtume įsidėti ją į atminties kišenę ir kai bus labai blogai kasdienybėje, išsitraukti ir praryti kaip piliulę…

Be visa ko, labai skaniai pietaudavome ir vakarieniaudavome nuostabiame viešbučio restorane, maudėmės baseine, miegojome labai minkštose lovose… Dar daug galėtume pasakoti, bet svarbiausia, jog mes tikrai pabėgome nuo sunkios kasdienybės ir ilsėjomės arba stiprinome imunitetą, kad būtume atsparesni grįžę į namus.

Augome mokydamiesi gražaus elgesio, išdrįsdami pasisveikinti ir padėkoti ispaniškai. Kai pamatai, kad pasaulis nesibaigia Fabijoniškėse ar Odminių gatvėje, kad žemėje gyvena daug įvairių žmonių, kurie kalba įvairiomis kalbomis ir yra skirtingų temperamentų, tai skatina stengtis, nenusiminti, tikėti, stiebtis ir siekti.

Labai dėkojame Violetai, šią kelionę dovanojusiai, organizavusiai ir mus lydėjusiai. Mums tai didžiulė dovana! Dovana visam gyvenimui!

IMG_3510

IMG_3631

IMG_3667

IMG_3779

dav