,,Pilnatvę įgyjame nugriaudami sienas ir savo širdis pripildydami veidų ir vardų“ – tokiais popiežiaus Pranciškaus žodžiais pradėjome „Vilties angelo“ savanorių ir rėmėjų padėkos šventę.
Paskutinio žiemos mėnesio pradžia „Vilties angelo“ bendruomenėje tradiciškai šventinė. Dienos centro savanoriai ir programos „Parama per atstumą Lietuvoje“ rėmėjai kviečiami kasmetiniam susitikimui – Šv. Mišioms, koncertui, ilgesniam nei įprasta pokalbiui.
Šių metę šventę pradėjome J. E. vyskupo Dariaus Trijonio aukojamomis Šv. Mišiomis. Po jų laukė styginių trio: Roma (violončelė), Vilija (arfa), Dainius (smuikas), ir netrukus salėje pasklido muzikos garsai.
Dienos centre „Vilties angelas“ kiekvienas esame dėl vaikų – nuo pačių mažiausių iki paauglių. Vieni kartą per savaitę pasiraitojam rankoves, atsilaisvinam darbo metu surištus kaklaraiščius ir merkiam rankas į smėlį, plastiliną, o pirštus nudažom ryškiomis guašo spalvomis. Kiti ramias vasaros atostogų dienas iškeičiam į žygį su paaugliais Lietuvos miškais ar Latvijos pajūriu – keliaujam, gaminam, juokiamės ir tiesiog būnam kartu. Dar kiti padedame nusipirkti šiltesnius batus žiemą, pasirūpinam pratybomis, kelialapiu į stovyklą ar pirmąja paauglio kelione lėktuvu.
Ši šventė skirta mums, kad pamatytume vienas kitą, kad užuot prabėgę su trumpu „Labas, kaip sekasi?“, sustotume, pasidalintume ne tik dienos centro kasdienybe, bet ir tuo, kuo gyvename užvėrę jo duris.
Užsikalbame ir nepastebime – sutemo, laikas grįžti namo. Žinom, susitiksim greitai: prasilenkdami ant dienos centro laiptų, greitai pasilabindami ar susimojuodami nuo gretimų stalų, padėdami spręsti septintokui negailestingai sunkią Pitagoro teoremą. Tačiau tas kasmetinis ilgesnis laikas kartu dar ir dar kartą primena popiežiaus Pranciškaus žodžius – tikra pilnatvė be susitikimo su šalia esančiu neįmanoma.
Raimonda Kriaučiūnaitė
