Tepaguodžia mane tavo gerumas,
kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
Tepasiekia mane tavo gailestingumas,
kad būčiau gyvas,
nes tavo Mokymas mane traukia.
Ps 119
Pirmąjį vasario sekmadienį nutvieskia saulė. Pūkinius paltus atsilapoję sekmadienio praeiviai primena, kad pavasaris ir šiemet mūsų neaplenks. Šiandien Jėzaus mokiniai Jo paliepimu užmeta tinklus ir vos pajėgia pakelti žuvų gausybę. Pasiklausius Dievo Žodžio, rodos, užtenka išgirsti, pasitikėti, paklusti Dievo kvietimui ir pats gyvenimas – pavasariop.
Tuo buvo galima įsitikinti šiandien įvykusioje „Vilties angelo“ savanorių padėkos šventėje, kurioje netrūko drąsinančių žodžių, gyvos muzikos, o nuo vaikiško suaugusiųjų juoko aidėjo sienos. Atrodo, su kaupu atsiliepėme į raginimą …kad būtum gyvas, kuriuo vedantieji – Vitalija ir Darius – pradėjo suaugusių vilties angelų pobūvį.
Savanorių šventė buvo nuostabi proga užsibūti vieniems su kitais – šįkart bevaikų, bet vienijamiems tos pačios draugystės su mažaisiais vilties angelais. Juk vaikai, ko gero, labiausiai ir primena, ką reiškia būti gyvam. Kaip kitaip paaiškintume paaugliškai apsirengusių hiphopą šokančių darbuotojų pasirodymą, o ką jau kalbėti apie už šventės durų pasilikusias vadovų čiuožynes nuo kalnelių ir kitas smagybes?
Savanoriai buvo kviečiami sudalyvauti loterijoje, kur laimėta kelionė į Antarktidą – saldainis „Meška Šiaurėje“, vėjo muzikos koncertas – molinis varpelis, o paveikslas su Vilniaus peizažu – keli spalvoti pieštukai ir pasiūlymas pačiam jį nusipiešti. Daug šypsenų sukėlusi loterija apie mažus-didelius, paprastus-nepaprastus dalykus. Juk taip dažnai pamirštame, kad gyvenimo grožis prasideda nuo pilko pakelės akmenuko, o dar dažniau – patys jaučiamės panašūs į tuos akmenukus, kuriuos išjudinti, rodos, galėtų tik atsitiktinio pakeleivio spyris.
Homilijos metu arkivyskupas Gintaras Grušas ir kalbėjo apie tai, kas gali ne tik išjudinti, bet aukštyn kojomis apversti mūsų gyvenimus – tai Dievo kvietimas mesti tinklus ir vykdyti Jo paliepimus. Ne spyris, bet kvietimas, į kurį atsiliepus – džiaugsmas ir nesibaigianti nuostaba.
Šiandien – pirmasis vasario sekmadienis. Pavasario viltį atnešusi saulė ir „Vilties angelo“ savanorių džiaugsmas – dauginas, plyšta tinklai. Ir nors kelias iki šiandieninio džiaugsmo, toli gražu, ne visada šventinis, bet dienomis kaip ši, nesunku patikėti, kad verta irtis jo link, ir dienomis kaip ši gali pasirodyti, kad pavasaris – amžinai.
rašė savanorė Karolina
fotografavo savanorė Paulina
