Oksana, trylikametė paauglė, nedrąsi, bet smalsi ir atkakli prieš dvidešimt aštuonerius metus pravėrė vaikų dienos centro „Vilties angelas“ duris. Šiandien Oksana Juškienė yra septyniolikmečio sūnaus mama, drauge su vyru sukūrusi verslą ir, kaip ji pati sako, išmokusi sunkumuose įžvelgti galimybes ir laiminga: „Bet dabar tie metai, kai pradedi jausti gyvenimo džiaugsmą, kai moki pasidžiaugti labai paprastais dalykais, įkvėpti daugiau oro ir tęsti gyvenimą. Gali turėti VISKĄ, bet nesijausti laimingas. Aš dabar jaučiuosi laiminga. Kaip gera yra gyventi.”
Dalijamės pokalbio su Oksana mintimis.
Kaip atėjai į dienos centrą „Vilties angelas“? Kiek tau buvo metų?
Su „Caritu“ ir „Vilties angelu“ susipažinau, kai man buvo maždaug 13–14 metų. Čia buvau iki aštuoniolikos (tada buvo taisyklė, kad nuo pilnametystės jau reikia po truputį „atsijaukinti“ ir žengti savarankiškumo keliu). Man jau keturiasdešimt vieneri. Neprisimenu, kaip atėjau… Greičiausiai kažkas pakvietė… Atrodo, kad mane pakvietė susipažinti su Džeku, savanoriu iš užsienio, kuris norėjo apmokėti mano akies pagražinimo operaciją.
Kokios įsimintiniausios akimirkos?
Visada laukdavau savaitgalių, nes tada buvo galima ateiti į dienos centrą ir fainai praleisti laiką ir netgi pavalgyti 😊. Čia buvo įvairūs mokymai berniukams, mergaitėms. Apie lytiškumą ir pan. Iki šiol prisimenu vasaros ir rudens stovyklas. Prisimenu, kaip joms ruošdavomės ir kaip smagiai gyvendavome tose stovyklose. Įsiminė šv. Velykos ir labai smagios vaikų „velykėlės“.
Kokia buvo tavo vaikystė? Koks buvai vaikas?
Pirmiausia, tai nepasitikinti savimi. Labai. Taip jausdavausi dėl to, kad mano viena akis buvo kitokia… Dėl to teko patirti daug patyčių, nejaukių nužvelgimų ir pan. Bet dienos centre jaučiausi gerai. Nebuvau labai išdykusi. Prisimenu, kad visada siekdavau atkreipti vadovų dėmesį.
O kaip gyveni šiandien?
Išvykusi į Panevėžio miestą mokytis susipažinau su Vytautu. Susituokėme ir jau 2024 m. švęsime dvidešimtąsias vestuvių metines. Turime vienintelį sūnų Saulių. Jam 17 metų. Visokių duobių teko visiems trims pereiti, bet jas įveikėme, gavome patirties ir sustiprėjome visomis prasmėmis. Pavyko per gerą dešimtmetį sukurti verslą, kuris šiuo metu pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Nebuvo lengva, bet mums pavyko.
Manau, kad gyvenimas susiklostė gerai. Visada gali būti geriau ar blogiau. Bet dabar tie metai, kai pradedi jausti gyvenimo džiaugsmą, kai moki pasidžiaugti labai paprastais dalykais, įkvėpti daugiau oro ir tęsti gyvenimą. Šiuo metu visą savo laiką atiduodu šeimos verslui. Kuriame dar vieną sritį, nes niekada negali žinoti, kaip bus su pirmuoju verslu.
Kokios tavo dabartinės svajonės?
Neprarasti gyvenimo džiaugsmo. Daugiau man nieko ir nereikia… Gali turėti VISKĄ, bet nesijausti laimingas. Aš dabar jaučiuosi laiminga. Kaip gera yra gyventi.
Kokias gyvenimo pamokas esi išmokusi?
Na, jeigu labai smarkiai neišsiplečiam į įvairias mano gyvenimo peripetijas, tai išmokau išlaikyti ramybę ir kantrybę. Kad priimčiau teisingus sprendimus, turiu būti neaudringa, t. y. emociškai rami ir kantri, nes reikia išlaukti ir stebėti, kaip viskas susidėlioja taip, kaip reikia. Išmokau sunkumuose įžvelgti galimybes. Buvo laikas, kai teko inicijuoti fizinių asmenų bankrotą. O tai reiškia, kad viską, ką kūrei, net namus, prarasi. Prisimenu vieną skambutį, kurio metu įžvelgiau galimybę ir pradėjau veikti, ieškoti išeities. Mums pavyko viską išsaugoti ir atstatyti mokumą. Bankroto procesai, kurie tęsėsi net penkerius metus, yra praeitis. Dabar išeinu su arbatos puodeliu į savo kiemą ir taip gera. Ir atrodo, kad nebuvo sunku. Nors tuo metu taip neatrodė.
Kas svarbu būnant mama?
Svarbu, kad sūnus būtų sveikas ir jaustųsi laimingas, nevienišas.
Kas tau yra laimė?
Tam tikrais laiko tarpais laimės jausmas būna, matyt, skirtingas dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu jaučiuosi laiminga, kai turiu laiko susitvarkyti namus, pabūti su šeima ir draugais prie laužo, skirti laiko sau, neskubant atsigerti terasoje arbatos, susitvarkyti gėlyną ar pasodinti naują augalą. Pavargstu nuo bėgimo, skubėjimo. Ir kai galiu nebeskubėti, jaučiuosi labai gerai.
