Dalinamės Larissos iš Brazilijos laišku, kuriame ji pasakoja apie šią vasarą išsipildžiusią svajonę – savanorystę Carito vaikų dienos centre „Vilties angelas“.
Mano vardas Larissa Mikalauskas, man 20 metų ir aš esu iš Brazilijos. Birželio ir liepos mėnesiais buvau Lietuvoje, kad dalyvaučiau programoje Bring Together Lithuania, kurios misija – suteikti užsienio lietuviams galimybę pažinti šiuolaikinę Lietuvą ir įgyti profesinės patirties. Programos metu man teko garbė savanoriauti vaikų dienos centre „Vilties angelas“ ir galiu tvirtai pasakyti, kad tai buvo neįtikėtina patirtis.
Ir anksčiau stengiausi savanoriauti – su tėvais ir močiute lankiau bažnyčią, aukojau, ruošiau maistą benamiams. Jau mokykloje mokiausi apie socialinius skirtumus ir turėjau didelį norą padėti žmonėms. Taigi, vidurinės mokyklos laikais savanoriavau. Lankiau slaugos namus, benamių organizacijas ir aklųjų namus – rinkdavau aukas ir leisdavau laiką su žmonėmis. Be to, vedžiau ispanų, anglų ir kompiuterinio raštingumo pamokas pagyvenusiems asmenims. Tačiau visada norėjau savanoriauti su vaikais, nes jie turi unikalų ir įkvepiantį gyvenimo būdą. Vaikų dienos centre „Vilties angelas“ ši svajonė išsipildė.
Prisipažinsiu, kad pirmosios savanorystės dienos buvo šiek tiek sunkesnės, nei tikėjausi. Pradėjau praktikuoti lietuvių kalbą, kurią išmokau Brazilijoje, tačiau bendrauti su vaikais buvo šiek tiek sunku. Ilgainiui tapo vis lengviau ir galėdavau daug laiko praleisti su mažaisiais, kurie amžinai gyvens mano širdyje.
Dienos centre vaikams organizavom užsiėmimus, o taip pat ir savaitės trukmės stovyklą. Kartu važiavome į Trakus, Anykščius, Grigiškes, Trakų Vokę, Skypark ir netgi dienos centre surengėme pižamų vakarėlį. Aš lydėdavau į namus kai kuriuos vaikus ir tai buvo vienas mėgstamiausių momentų, nes pakeliui apie viską kalbėdavomės ir žaisdavome, turėjome galimybę vienas kitą geriau pažinti. Rūpinimasis vaikais nebuvo lengvas darbas, bet dienos pabaigoje atlygis buvo jų šypsenos, žinojimas, kad jiems smagu ir kad aš kartu buvau su jais.
Jau esu grįžusi į Braziliją, bet kiekvieną dieną pasiilgstu tų patirčių, kurias patyriau vaikų dienos centre „Vilties angelas“. Esu labai dėkinga, kad turėjau galimybę savanoriauti šiame nuostabiame centre ir už visus nuostabius žmones, su kuriais susipažinau per šį laiką. Man visada labai patiko brazilų kunigo Marcelo Rossi daina, kuri sako: „Ko mums reikia, kad būtume laimingi: mylėkite taip, kaip Jėzus mylėjo, svajokite, kaip svajojo Jėzus, galvokite, kaip Jėzus galvojo, gyvenkite taip, kaip gyveno Jėzus, pajuskite tai, ką jautė Jėzus, šypsokis taip, kaip šypsojosi Jėzus, ir dienos pabaigoje žinau, kad miegosime linksmiau”. Savanorystė puikiai reprezentuoja šią dainą. Kai vėl būsiu Lietuvoje, planuoju sugrįžti į „Vilties angelą“ – vieta nuostabi ir visi turėtų ten pabandyti savanoriauti!