Metų įvykis – paauglių stovykla „Unikalūs“. Jos laukė ne tik „Vilties angelo“ paaugliai, bet ir darbuotojai, savanoriai. Pasiruošimas stovyklai prasidėjo kovo mėnesį: surasta stovyklos vieta – sodyba „Malūnėlis“ Molėtų rajone, suburta vadovų komanda, gimė tema ir, aišku, stovyklos programa. Liko sulaukti tik išvykimo dienos – birželio 28 d.
Dienos centro vaikai yra ypatingi ir unikalūs. Norėjosi unikalios patyriminės stovyklos, kurios metu ir pailsėtume, ir įgautume naujų patirčių, smagiai leistume laiką, tiesiog būtume iki išnaktų, užduotume ir atrastume atsakymus į nepatogius klausimus ir, aišku, pažintume save – unikalų ir tokį patį unikalų kitą.
Visus mokslo metus paauglių grupė turėjo socialinių įgūdžių užsiėmimus, kurių metu mokėsi atpažinti ir tinkamai reikšti savo jausmus, reflektuoti apie tai, kaip jaučiasi, ką patyrė užsiėmimų metu. Stovyklos metu džiugino ir stebino išmoktos pamokos. Pasako paauglys, kad pyksta ir nori likti vienas, o kitas jį girdi ir supranta, nueina į kitą erdvę.
Nuostabu, kad galėjome džiaugtis vienas kitu, Lietuvos gamta ir jos dovanomis, skaniu maistu, bendra patirtimi ir nepakartojamu laiku. O dar nuostabiau, kad paaugliai neišstumia Dievo, o priešingai, gvildena klausimus, susijusius su tikėjimu, dėkoja ir prašo malonių maldoje. Nors dalyvauti šv. Mišiose paaugliams yra iššūkis, bet piligrimystė jiems prasminga. Kai iš stovyklavietės keliavome iki Šv. Jokūbo bažnyčios, Joniškio kaime, viena paauglė, pamačiusi Galono ežerą pasakė: „Eina sau, kaip Jis (suprask – Dievas) gerai pavarė, kaip gražu,.. respektas Jam“.
Unikali gamta aplink sodybą nuolat džiugino akis ir ausis, ramino savo kvapais ir garsais. Tą jautėme visi ir visada, kadangi nuo ryto iki vakaro buvome lauke. Viliojantys gaiva ežerai, paslaptingos pelkės, pušų miškai, šienu kvepiančios pievos, smėlėti takai ir takeliai, skaniausių mėlynių ir žemuogių gausybė papildė ir praturtino veiklas, žaidimus, pokalbius. Baimė plaukti valtimi sumažėja, kai šalia plaukia karališkų gulbių šeima. Užklupusį liūdesį prablaško nuotaikingai žaidžiančios voverės. O kiek džiaugsmo ir nuostabos paaugliams kėlė skruzdės, vorai ir drugeliai!
Nepamirštamus įspūdžius paliko ir nekasdienės veiklos bei pirmi kartai. Azartiškas „Laser Tag“ įtraukė ne tik vaikinus, bet ir paneles, o ir vadovai bėgiojo ir džiaugėsi žaidimu. Jaudulys, azartas, adrenalinas, pergalės ir pralaimėjimai… Oho, kaip buvo karšta! Lygiai taip, kaip ir pirtyje. Tiems, kas pirtyje buvo pirmą kartą, nesinorėjo išeiti, o burbuliniame kubile dingo nuovargis ir įtampos, dvelkė ramybė. Ne mažiau nepamirštamų akimirkų buvo ir žaidžiant vandens karą, futbolą, krepšinį, tinklinį ar „karštą bulvę“. Kiek juokingų kritimų ir kurioziškų situacijų! Bet visų smagiausia yra maudytis ežere, šokinėti nuo lieptelio, nardyti, pliuškentis, netikėtai aptaškyti draugą ar tiesiog plūduriuoti ant milžiniško pripučiamo rato. O kaip be žvejybos! Merginos išmoko užmesti meškerę, o vaikinai džiaugėsi ir gyrėsi savo laimikiais. Savanoris Matas žvejojant dar spėjo atsakinėti ir į karštus vaikinų klausimus. Puikus laikas prie ežero ir ežere!
Unikali savaitė. Viena prasmingiausių savaičių metuose. Kai visos bėdos, nerimas lieka Vilniuje. Kai gamtos apsuptyje gali džiaugtis ramybe. Sukurtoje saugioje aplinkoje gali ilsėtis ir džiaugtis paprastu buvimu. Paprastu, bet ypatingu, kai tave girdi, mato, priima tokį unikalų, koks esi. Mūsų paaugliai, kaip ir visi kiti paaugliai, nori būti matomi ir priimti, o stovykla – ta vieta ir laikas, kai tai buvo išpildyta. Septynios dienos tiesiog ištirpo. Grįžtant į Vilnių vienas paauglys sako: „Ir vėl reikia laukti metus… Kodėl taip ilgai?..“
Nuoširdžiai dėkoju visiems stovyklautojams už nepakartojamą patirtį, nuoširdų juoką, šypsenas, laimingas akis. Šį patyrimą sunku perteikti žodžiais, bet tai liko mano širdyje ir tuo džiaugsmu dalinuosi su jumis. Tai didelė dovana paaugliams.
Drauge stovyklavusi Justyna Sivinskė
