„Vilties angelo“ vaikai ir vadovai šią vasarą leidosi į nuotykių kupiną skrydį – „Skrydį virš Lietuvos“.
Pirmojo skrydžio metu žvalgėmės po Lietuvos gamtą, miestus ir kaimus, o nusileidę prie Siesarčio ežero, drauge giedojome Lietuvos himną. Vakare savo žinias atskleidėme viktorinoje.
Antrąją stovyklos dieną skridome į Dubingius, kur susipažinome su įvairiais gyvūnais, jodinėjome žirgais, keliavome pažintiniu taku, maudėmės Asvejos ežere.
Trečiąją skrydžio dieną, atstovaudami Lietuvos miestams, dalyvavome sporto olimpiadoje. Kūrėme savo komandos vėliavą, šūkį, varžėmės įvairiose rungtyse: šaškių, lanko sukimo, šuolio į tolį, baudų metimo, virvės traukimo, kvadrato…
Ketvirtąją skrydžio dieną keliavome už Lietuvos ribų, į Jeruzalę, kad susitiktumėme su Jonu Krikštytoju ir prisimintumėm Jėzaus krikštą. Klausėmės pasakojimų, atlikom gailestingumo darbus, darėme ikonas ir žvakes, šventėme Šv. Mišias.
Kitą dieną prieš skrydį buvo jaučiama įtampa, keleivių patikrinimas užtruko ilgiau nei įprasta ir nuolat buvo pranešama apie gedimus. Ir iš tiesų, skrydžio metu pilotai prarado lėktuvo kontrolę ir nukritome į 1410 m., į Žalgirio mūšio dieną. Čia mus aplankė Švitrigaila, kuris kvietė ruoštis kovai, gamintis lankus ir treniruotis. Įveikę tokią įtemptą dieną, nuėjome miegoti, tačiau tai dar nebuvo pabaiga. Pasirodė, jog norėdami grįžti į savo laiką, turime surasti juodąją lėktuvo dėžę, tad naktį leidomės jos ieškoti.
Šeštoji skrydžio diena prasidėjo gerokai vėliau, kadangi lėktuvo remontas užtruko, tai ir keleiviai, ir įgula pramigo. Šį kartą nusileidome į papročių ir amatų dieną. Lipdėme iš molio, rišome sodus, dekoravome medinius šaukštus. Vakare dainavome lietuvių liaudies dainas ir šokome šokius.
Septintąją dieną pakilome naujam skrydžiui, kurio metu vieni kitiems dėkojome už drauge praleistą laiką ir draugystę, prisiminėme išgyventas akimirkas.
Visų patirtų įspūdžių, nuotykių, džiaugsmų ir rūpesčių neįmanoma išpasakoti…
Kasdieninis skrydžio momentas, kai nežinai, ko gali tikėtis, nes skrydis baigiasi vis kitoje vietoje ar kitame laike…
Kasdien laukiančios naujos užduotys, žaidimai, susitikimai, žygiai…
Bendravimas ir vienas kito pažinimas…
Nuovargis, kuris patikrina jėgas…
Iššūkiai, kuriuos įveikus gali didžiuotis savimi…
Malda, kuri mus vienija ir daro stiprius…
Giesmės, tokios tikros ir kylančios aukštyn…
Savaitė praleista būnant kartu, kai norisi namo, bet ne taip labai, kaip norisi dar pasilikti ir dar pabūti, nes to laiko per maža…
Drauge keliavo, rašė ir fotografavo savanorė Paulina, nuotraukoje, kartu su Janyte 
