Mūsų istorijos


Mes negalime pakeisti kai kurių situacijų, bet mes tikime kiekvienu vaiku, kurį susitinkame ir norime būti jo istorijos dalimi.
Didesnę viltį mums įžiebia užaugusių, dienos centrą „Vilties angelas“ lankiusių, vaikų istorijos. Mus praturtina savanorių, talkinančių mums jau keletą metų, liudijimai.

Jų širdys prikelia ir mano širdį


Jau kelios vaikų kartos dienos centre jį pažįsta. Apie dešimtmetį Darius dirbo dienos centre, vėliau savanoriaudavo vasaros stovyklose, savaitgaliais. Su daugybe vaikų jis draugauja individualiai, viduržiemį vežasi juos į mišką kūrenti laužų, kartu bėga maratonus, o svarbiausia – tiki vaikais ir juos supranta. Kaip atėjai į dienos centrą? Kokia buvo pradžia? Tai buvo seniai… Atėjau […]

plačiau

Apie dovanojimą nesitikint atlygio


Laura ir Mantas yra ilgamečiai Vaikų dienos centro „Vilties angelas“ bičiuliai, tikriausiai taip būtų teisingiausia juos pavadinti. Mantas prieš dvidešimt metų, kada savanorystė dar nebuvo tokia madinga ir populiari, pradėjo savanoriauti vaikų dienos centre. Vėliau į draugystę su „Vilties angelo“ vaikais pakvietė ir savo žmoną Laurą. Jau septyneri metai jiedu dalyvauja programoje „Parama per atstumą“ […]

plačiau

„Vilties angelas“ įskiepijo manyje gerumą


Baigiantis metams susitikome su Aurelija. Prieš 20 metų devynmetė mergaitė pirmą kartą įžengė per dienos centro duris. Sudėtinga vaikystė, išbandymų kupina paauglystė ir laimės paieškos suaugus – apie visa tai kalbėjomės su atkakliai į gyvenimą besikabinančia, jauna, po šilta šypsena sunkius išgyvenimus slepiančia mergina. Aurelija, kokia tavo šeimos istorija? Esu iš daugiavaikės šeimos – turiu […]

plačiau

Keičiasi ir žmonės, ir gyvenimai…


Dienos centre kasdien įvyksta daugybė susitikimų. Vieni jų – trumpi ir „apie nieką“, kiti – perkeičiantys gyvenimus. Jovita  prieš trejus metus leidosi į susitikimus su vaikais. Linksma, pilna energijos, jautri, kūrybinga, tvirta, atsakinga… Dar daug visokių gražių dalykų būtų galima sakyti apie Jovitą, bet garsiau už viską kalba jos ištikimas įsipareigojimas tarnystei vieną pusdienį per […]

plačiau

Teisinga čia būti. Tikiu jais.


Susitikome su Tadu jo gimtadienio dieną… Šį kartą su dovanomis bus kitaip… Dvidešimt penkerių metų statybos inžinieriumi dirbantis vyras dovanoja mums liudijimą apie savo savanorystę „Vilties angele“, ištikimybę, draugystę su vaikais ir pirmąjį apsilankymą Šnipiškių lūšnynuose. Kaip pradėjai savanoriauti „Vilties angele“? Atėjau, kai mokiausi antrame kurse, 2012 m. Šią vietą žinojau truputį anksčiau, bet niekada […]

plačiau

Aš gavau dovanų blaivybę


Prieš keletą metų į dienos centrą atėjo moteris su maža šviesiaplauke mergyte paprašyti pagalbos ir palaikymo. Susidraugavome. Mergaitė lanko „Mūsų mažųjų“ (4-6 metų vaikų) grupę, o mamą ir tėtį susitinkame kasdienybėje ir šventėse, kad palaikytume ir sveikintume už jų drąsą eiti per gyvenimą blaiviems. Keturiasdešimtmetė moteris atvirai  žvelgia į akis ir mums pasakoja skaudžią, tikrą, […]

plačiau

Kaip brolis


Šįkart susitinkame Tomašą – „Vilties angelo“ savanorį, kuris yra vaikų ir paauglių draugas, linksmuolis, paprastas bičiulis, aktorius stovyklose, rimtas pašnekovas, artimas ir brangus visoje savanorių bendruomenėje. Tomašas pasakoja, kad „Vilties Angele“ atsirado pastūmėtas savo tuometinio ugdytojo, kunigo Pranciškaus. „2010 metais kun. Pranciškus pasiūlė nuvažiuoti į „Carito“ vaikų stovyklą. Tik ką buvau baigęs propedeutinį kursą, planų […]

plačiau

Berniukas ir traukiniai


Dažnai  maži berniukai svajoja vairuoti traukinį.  Denisas, nors jis to ir neprisimena, neabejoju, jog kažkada turėjo tokią svajonę. Šiandien jis yra atsakingas už prekinių ir keleivinių traukinių reisus visoje Lietuvoje. Jis yra ir tėtis mažo berniuko, kuris kartais taip pat  svajoja apie traukinius…  O mes „Vilties angele“ labai gerai prisimename Denisą (dabar jam 27 m.) […]

plačiau

Griebk galimybę


Būdama dešimties metų Veronika pravėrė „Vilties angelo“ duris. Tyli, šiek tiek drovi, svajingu žvilgsniu, bet turinti tvirtą savo nuomonę… Ir ji užaugo… Daug ką suprato apie pasaulį, gyvenimą, žmones, Dievą. Baigusi Lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete Veronika išvyko savanoriauti į Vokietiją. Šiandien ji dalijasi šia savo patirtimi.  Iš pat pradžių, maždaug 2007 m., savanoriavimas man […]

plačiau

Mano vardas yra Julius


„Mano vardas yra Julius“, – taip pradėjome pokalbį su dvidešimt septynerių metų energingu, gerų manierų ir savimi pasitikinčiu vyru. Šiandien, matant jį, sunku įsivaizduoti, kad tai tas pats išdykęs, protingas, smalsus berniukas iš Užupio, kuris kasdien praverdavo dienos centro duris. O jo istorija galėjo būti ir kitokia… Papasakok apie savo šeimą. Su kuo tu augai? […]

plačiau